Ko reikia katei namuose
Katės kasdienę aplinką sudaro atskiros vietos ėsti, gerti, naudotis tualetu, draskytis, žaisti ir ilsėtis. AAFP ir ISFM kačių aplinkos poreikių gairėse, kurias 2013 m. paskelbė Ellis ir bendraautoriai, įvardyti penki principai: saugi vieta, atskiri ištekliai, galimybė žaisti, teigiamas žmogaus ir katės kontaktas bei pagarba uoslei. Įrengiant namus svarbu atsižvelgti į katės elgesį, o ne vien į daiktų skaičių. Vienai katei reikalingi aiškiai atskirti, lengvai pasiekiami ištekliai ir pasirinkimo galimybė.
Mityba ir vanduo
Katės dažnai ėda nedidelėmis porcijomis, todėl dienos maistą galima paskirstyti į kelis valgymus, pavyzdžiui, rytą ir vakare, o prireikus – į daugiau mažesnių porcijų. Svarbu atsižvelgti į pašaro pakuotėje nurodytą paros normą ir ją padalyti į pasirinktų valgymų skaičių, o ne nuolat papildyti dubenėlį neįvertinus kiekio. Taip paprasčiau pastebėti, kiek katė suėda, ir išlaikyti pastovią rutiną.
Sausas ir drėgnas kačių maistas skiriasi drėgmės kiekiu bei pateikimo forma. Sausas pašaras paprastai ilgiau išlieka dubenėlyje, o atidarytas drėgnas maistas greičiau džiūsta ir turi būti patiekiamas pagal gamintojo laikymo nurodymus. Galima rinktis vieną arba derinti abu tipus, tačiau paros porciją reikia vertinti pagal jų bendrą kiekį. Vanduo turi būti nuolat prieinamas švariame, stabiliai pastatytame inde; dubenį verta papildyti šviežiu vandeniu kasdien.
Maisto ir vandens indai turi stovėti atokiau nuo tualeto: katė gali vengti vietos, kur maitinimas susietas su dėže. Geriau rinktis lengvai išplaunamus indus, kurių kraštai netrukdo pasiekti maistą ar vandenį. Vienos katės namuose praktiškas sprendimas – atskirai pastatyti maisto ir vandens dubenėlius, kasdien keisti vandenį ir iš anksto paskirstyti dienos porciją į kelis valgymus.
Tualetas
Kačių tualetas turi būti ramioje, lengvai pasiekiamoje vietoje, atskirai nuo maisto ir vandens indų. Tualetų skaičiui taikoma taisyklė „po vieną kiekvienai katei ir dar vienas papildomas“, todėl vienai katei rekomenduojamos dvi dėžės. Jei namuose yra keli aukštai, dėžes verta paskirstyti taip, kad katė galėtų pasiekti bent vieną jų be kliūčių.
- Dėžių skaičius: vienai katei įrenkite dvi dėžes; papildoma vieta leidžia katei pasirinkti ir sumažina priklausomybę nuo vienos užimtos dėžės.
- Vieta: rinkitės ramią, prieinamą vietą, kurioje katė nebus netikėtai trikdoma; nestatykite dėžės greta maisto ir vandens.
- Kraiko gylis: daugeliui kačių tinka maždaug 5–7 cm sluoksnis, kurį galima kasti ir užkasti; vadovaukitės ir pasirinkto kraiko savybėmis.
- Valymas: išsemkite išmatas ir sušokusius gumulus kasdien, o dėžę reguliariai išplaukite ir pakeiskite kraiką pagal jo tipą bei gamintojo nurodymus.
- Dėžės tipas: atvira dėžė lengvai pasiekiama ir apžiūrima, o uždara sulaiko dalį kraiko; pasirinkite tokią, į kurią katė laisvai įlipa.
Dėžė turi būti pakankamai erdvi, kad katė galėtų apsisukti ir iškasti kraiką neatsitrenkdama į kraštus. Keičiant dėžės vietą ar kraiko rūšį, pokyčius geriau atlikti palaipsniui, išlaikant katei pažįstamą tualeto vietą ir įprastą prieigą.
Vienai katei praktiškiausia pastatyti dvi erdvias dėžes skirtingose ramiose vietose, kasdien pašalinti nešvarumus ir nelaikyti tualeto šalia maitinimo vietos.
Draskymasis ir žaidimai
Draskymas yra įprastas katės elgesys: taip ji prižiūri nagus, tempia kūną ir palieka regimus bei kvapinius ženklus. Jei tinkama draskyklė yra patogioje vietoje, katei lengviau pasirinkti ją, o ne baldų paviršių. Žaidimas suteikia galimybę vytis, sekti ir gaudyti, todėl kasdienė veikla gali padėti mažinti nuobodulį bei įtampą. Žmogaus dalyvavimas žaidime taip pat palaiko teigiamą kontaktą, vieną iš AAFP ir ISFM 2013 m. gairėse aprašytų aplinkos poreikių.
Kačių draskyklių pasirinkimą verta grįsti tuo, kaip katė mėgsta draskyti: vertikaliai ar horizontaliai, taip pat ar jai reikia vietos visam kūnui išsitiesti. Toliau pateikiami dažni tipai ir jų praktiniai skirtumai.
| Tipas | Ypatybės | Kada tinka |
|---|---|---|
| Vertikali kolona | Stabili, maždaug 60–90 cm aukščio atrama suteikia vietos išsitiesti ir draskyti aukštyn. | Tinka katei, kuri renkasi vertikalius baldų kampus ar stiebiasi visu ūgiu. |
| Horizontali draskymo lenta | Plokščias, ant grindų gulintis paviršius; dažnai gaminamas iš gofruoto kartono arba apvyniotas sizaliu. | Tinka katei, kuri drasko kilimėlį ar kitą horizontalų paviršių. |
| Draskymo medis | Kelių aukštų konstrukcijoje sujungtos draskymo kolonos ir platformos; pagrindas turi būti stabilus. | Naudingas katei, kuri mėgsta keisti draskymo aukštį ir apžvelgti kambarį iš aukščiau. |
Kasdieniam žaidimui tinka meškerėlė ar kamuoliukas, tačiau žaislus verta keisti, kad katė turėtų skirtingų judėjimo galimybių. Žaidimo metu leiskite katei persekioti ir pagauti žaislą, o po veiklos jį padėkite saugiai, jei turi ilgų virvelių. Dėmesio traukiantys žaislai neturi pakeisti tiesioginio bendravimo ar judėjimo po namus.
Vienai katei praktiškiausia pastatyti stabilią vertikalią draskyklę ten, kur ji dažnai drasko, ir kasdien skirti laiko interaktyviam žaidimui.
Poilsio ir slėpimosi vietos
Katės paprastai miega apie 12–16 valandų per parą, todėl namuose reikalingos kelios vietos, kuriose galima netrukdomai ilsėtis. Saugus poilsio kampas gali būti guolis ramioje patalpos dalyje, o slėptuvė – dėžė ar uždara guolio forma, kurioje katė gali pasitraukti nuo triukšmo ir judėjimo. Svarbu, kad katė pati galėtų įeiti ir išeiti, o žmogus jos netrauktų iš pasirinktos slėptuvės.
Vertikalios erdvės, pavyzdžiui, tvirtai pritvirtinta lentyna ar stabili platforma, leidžia katei rinktis aukštesnę stebėjimo vietą. Keli skirtingi poilsio taškai padeda išvengti situacijos, kai vieną vietą užėmęs žmogus ar kitas gyvūnas užkerta kelią pailsėti. AAFP ir ISFM gairėse saugi vieta įvardijama kaip vienas iš pagrindinių aplinkos poreikių; jų rekomendacijos taip pat pabrėžia atskirus išteklius, žaidimo galimybę, teigiamą žmogaus ir katės kontaktą bei pagarbą uoslei. Praktikoje tai reiškia, kad reikėtų vengti staiga užblokuoti pažįstamą slėptuvę ar dažnai keisti jos kvapus.
Vienos katės namuose įrenkite bent vieną ramią slėptuvę ir vieną stabilią aukštesnę poilsio vietą, palikdami katei galimybę pačiai pasirinkti, kur ilsėtis.
Šukavimas, nagai ir higiena
Kasdienė kailio, nagų, dantų ir ausų apžiūra padeda pastebėti pokyčius dar prieš jiems sukeliant katei diskomfortą. Priežiūros dažnumą pritaikykite prie kailio ilgio ir konkrečios katės tolerancijos, o ne bandykite visas procedūras atlikti vienu kartu. Trumpi, ramūs patikrinimai paprastai lengviau priimami nei ilgas laikymas, todėl pradėkite nuo kelių minučių. Normalios būklės požymius verta įsidėmėti, kad būtų lengviau atpažinti naują paraudimą, kvapą ar skausmingą vietą. Jei apžiūros metu aptinkate ryškų pakitimą, jo nebandykite šalinti jėga.
Kailio priežiūra pagal ilgį
Ilgaplaukę katę šukuokite kelis kartus per savaitę, o jei kailis tankus ar linkęs veltis – kasdien. Trumpaplaukei dažniausiai pakanka maždaug vieno karto per savaitę, tačiau šėrimosi laikotarpiu kailį gali tekti perbraukti dažniau. Šukavimo dažnį derinkite prie kailio būklės: jei po kelių dienų pastebite sąvėlų, patikrinkite tas vietas kasdien.
- Retų dantukų metalinės šukos tinka pradinei apžiūrai ir ilgam kailiui perskirti; jomis patikrinkite pažastis, pilvą bei vietas už ausų.
- Tankesnės metalinės šukos padeda iššukuoti smulkesnius susivėlimus ir pašalinti palaidus plaukus, tačiau jomis braukite švelniai, netempdami odos.
- Minkštas vielinis šepetys tinka tankesniam kailiui purenti, bet jo dantukais nespauskite į odą ir ilgai nešukuokite vieno ploto.
- Trumpaplaukei katei dažnai pakanka guminės pirštinės arba minkšto šepečio: braukite plauko augimo kryptimi nuo sprando link uodegos.
- Priemonę rinkitės pagal kailio tankį ir ilgį, o ne vien pagal išvaizdą; kačių šepetys turi slysti kailiu ir nekasyti odos.
Pradėkite nuo sprando ir nugaros, tada pereikite prie šonų, krūtinės ir pilvo, jei katė leidžiasi. Mazgą pirštais atsargiai atlaisvinkite nuo krašto, prilaikydami kailį prie odos, kad traukimas nesukeltų skausmo. Žirklių prie pat odos nenaudokite: sąvėlė gali būti prigludusi prie jos, todėl įkirpti lengva. Jei susidaręs kietas, didelis ar skausmingas mazgas, jo neplėškite – kreipkitės į patyrusį kačių kirpėją arba veterinarą. Sveikos katės maudyti reguliariai paprastai nereikia. Maudymas gali išsausinti odą, sukelti stresą, o netinkamai išskalautas šampūnas – dirginti kailį dengiančią odą. Maudykite tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai kailis stipriai užterštas medžiaga, kurios katė neturėtų laižyti; naudokite katei skirtą priemonę ir laikykitės jos naudojimo nurodymų. Kasdienėje priežiūroje veiksmingiausia trumpai šukuoti pagal kailio ilgį, o po procedūros katę paleisti pailsėti.
Nagų tikrinimas
Patikrinkite nagus katei ramiai sėdint: švelniai paspauskite piršto pagalvėlę, kad išlįstų nagas, ir apžiūrėkite kiekvieną leteną, įskaitant vidinėje pusėje esantį nykštinį nagą. Įprastas nagas yra vientisas, švarus, o katei stovint ar einant neturi nuolat remtis į grindis. Kai kurių nagų išorinis sluoksnis natūraliai nusilupa plonomis atplaišomis; tai skiriasi nuo įtrūkusio nago, kuris skilęs giliai, kraujuoja ar kelia skausmą. Atkreipkite dėmesį, ar nagas neužsirietęs link pagalvėlės. Įaugimą gali rodyti į odą įsmigęs galiukas, patinimas, paraudimas, šlubavimas arba katės nenoras liesti leteną. Paraudimas, pūlingos išskyros, kraujas ar nemalonus kvapas nėra įprasti požymiai. Jei nagas įaugęs, smarkiai skilęs ar pažeista letenos oda, kreipkitės į veterinarą; jis įvertins sužalojimą ir prireikus suteiks gydymą. Jei nagai tik per ilgi, bet katė neskausminga ir nėra uždegimo, juos gali sutvarkyti patyręs kačių kirpėjas. Skausmingo nago namuose nekirpkite ir nebandykite jo ištraukti iš odos.
Dantų ir ausų priežiūra bendrais bruožais
Apžiūrėkite dantis geroje šviesoje, kai katė rami: švelniai pakelkite lūpą ir įvertinkite dantenas ties krūminiais dantimis. Sveikos dantenos paprastai būna rausvos, be ryškių žaizdelių ar patinimo; paviršiuje neturi būti storo gelsvo ar rudo apnašo. Lengvas burnos kvapas gali būti juntamas, tačiau stiprus, puvėsius primenantis kvapas, kraujavimas, gausus apnašas ar sunkumas kramtant nėra normalu. Pastebėję šiuos požymius, užregistruokite katę veterinarinei apžiūrai, o apnašo patys nekrapštykite kietu daiktu. Jei katė toleruoja valymą, naudokite jai skirtą dantų šepetėlį ir pastą, pradėdami nuo kelių trumpų prisilietimų prie lūpos. Žmogaus dantų pastos katėms niekuomet nenaudokite: ją katė gali nuryti, o tokia pasta nėra skirta gyvūnams. Jei burnoje matyti skausminga vieta arba katė staiga atsisako kramtyti, kreipkitės į veterinarą, užuot tęsdami valymą. Ausis apžiūrėkite iš išorės, neatitraukdami jų jėga ir nekišdami krapštukų į landą. Įprastai ausies kaušelis būna švarus, šviesiai rausvas, be stipraus kvapo, gausių išskyrų ar nuolatinio purtymo. Nedidelis vaško kiekis gali būti normalus. Paraudimas, tamsios gausios išskyros, nemalonus kvapas, skausmas palietus arba dažnas galvos purtymas yra priežastis kreiptis į veterinarą. Jis nustatys, ar reikia gydymo, nes ausies landos valymas netinkama priemone gali sudirginti audinius.
Sveikata ir veterinaras
Katės sveikatos priežiūra apima ne tik gydymą susirgus, bet ir iš anksto suplanuotą profilaktiką. Veterinaras įvertina amžių, ankstesnes ligas, gyvenimo sąlygas ir kontaktus su kitais gyvūnais, todėl vieno visoms katėms tinkančio grafiko nėra. Reguliarūs apsilankymai padeda palyginti gyvūno būklę laikui bėgant, o užrašyti pokyčiai leidžia tiksliau apibūdinti, kada jie prasidėjo. Pastebėjus staigų savijautos ar įpročių pasikeitimą, svarbu įvertinti jo trukmę ir sunkumą, o esant skubiems požymiams nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Skiepai ir profilaktika bendrais bruožais
Skiepų planą sudarykite kartu su veterinaru: jis priklauso nuo katės amžiaus, sveikatos istorijos, ankstesnių vakcinacijų ir galimo kontakto su infekcijomis. Pagrindinės vakcinos skirtos apsaugoti nuo dažnų ir sunkių užkrečiamųjų ligų, pavyzdžiui, panleukopenijos, kaliciviruso ir kačių herpesviruso. Kitos vakcinos gali būti svarstomos pagal konkrečią riziką, o ne automatiškai skiriamos kiekvienai katei.
Vertinant riziką atsižvelgiama, ar katė gyvena tik namuose, išeina į lauką, keliauja, lankosi gyvūnų viešbutyje arba nuolat susitinka su kitomis katėmis. Net namuose gyvenančios katės aplinkybės gali pasikeisti, pavyzdžiui, šeimai persikrausčius ar priėmus naują gyvūną. Apie tokius pokyčius pasakykite veterinarui, kad jis iš naujo įvertintų profilaktikos poreikį.
Vakcinos pradžios laiką ir vėlesnių skiepų intervalus parenka veterinaras pagal konkrečią vakciną ir katės situaciją. Skirtingoms vakcinoms gali būti taikomi nevienodi intervalai, todėl nereikėtų remtis kitos katės grafiku ar savarankiškai perkelti vizito.
Profilaktinis patikrinimas suteikia galimybę aptarti bendrą būklę, svorio pokyčius ir naujus šeimininko pastebėjimus, net jei katė atrodo sveika. Apsilankymų dažnumas priklauso nuo amžiaus ir lėtinių ligų: vyresnei katei arba nuolat gydomam gyvūnui gali reikėti dažnesnės stebėsenos nei sveikam suaugusiam gyvūnui. Vizito metu veterinaras pasiūlys tinkamą tolesnių patikrų laiką.
Laikykite katės medicininę kortelę vienoje vietoje ir įrašykite vizitų datas, vakcinų pavadinimus, atliktus tyrimus, nustatytas diagnozes bei pastebėtas reakcijas. Ši informacija ypač naudinga keičiant kliniką arba skubiai kreipiantis į kitą specialistą: nereikia spėlioti, kada ir kokia vakcina buvo suleista. Į vizitą taip pat atsineškite ankstesnių tyrimų atsakymus, jei juos turite.
Požymiai, kad reikia veterinaro
Katės dažnai slepia skausmą, todėl neįprastas elgesys gali būti pirmas pastebimas sveikatos sutrikimo ženklas. Toliau išvardyti požymiai skiriasi skubumu, tačiau staiga atsiradus rimtam simptomui nelaukite, kol jis praeis savaime.
- Jei katė neėda, ypač jei atsisakymas trunka apie parą arba kartu pasireiškia vangumas, susisiekite su veterinaru tą pačią dieną; kačiukams ir sergantiems gyvūnams nelaukite.
- Pasikartojantis vėmimas, negalėjimas išlaikyti vandens, kraujas vėmaluose arba ryškus silpnumas reikalauja skubaus įvertinimo, ypač kai būklė blogėja per kelias valandas.
- Patinas, kuris dažnai tūpčioja kraiko dėžėje, stanginasi ir išskiria mažai šlapimo arba visai jo neišskiria, gali turėti šlapimo takų užsikimšimą; vykite pas veterinarą nedelsdami.
- Sunkus ar triukšmingas kvėpavimas, kvėpavimas praverta burna, pamėlusios dantenos arba staigus dusulys yra skubios būklės požymiai; nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką.
- Staigus slėpimasis, agresyvumas, neįprastas kniaukimas, sutrikusi eisena ar atsisakymas šokti gali rodyti skausmą arba kitą negalavimą; dėl naujo pokyčio susitarkite su veterinaru.
Skubios pagalbos reikia, kai katė sunkiai kvėpuoja, negali pasišlapinti, praranda sąmonę, patiria traukulius arba būklė sparčiai blogėja. Prieš vykdami paskambinkite klinikai, trumpai apibūdinkite požymius ir jų pradžios laiką; taip personalas galės pasiruošti atvykimui. Neduokite katei žmonėms ar šunims skirtų medikamentų — jie gali būti katei nuodingi, net jei įprasta dozė žmogui atrodo maža.
Parazitų prevencija
Parazitų prevencijos planas priklauso nuo katės gyvenimo būdo, aplinkos ir sveikatos. Lauke vaikštanti katė gali susidurti su blusomis, erkėmis ir žarnyno kirmėlėmis, o gyvenant kelių gyvūnų namuose svarbus ir parazitų plitimas tarp augintinių. Tik namuose laikomai katei rizika paprastai kitokia, tačiau ji nėra automatiškai lygi nuliui: parazitų gali patekti su kitu gyvūnu ar aplinkos nešvarumais.
Blusos gali sukelti odos niežėjimą ir dirginimą, o kai kurios jų platina kaspinuočius. Erkės dažniau aktualios gyvūnams, kurie vaikšto žolėtomis ar miškingomis vietomis. Apvaliosios kirmėlės ir kaspinuočiai gali paveikti virškinimo sistemą; riziką didina medžioklė, grobio ėdimas ir kontaktas su užteršta aplinka. Vien tai, kad katė atrodo sveika, ne visada parodo, ar ji turi parazitų.
Per konsultaciją pasakykite veterinarui, ar katė išeina į lauką, medžioja, keliauja, gyvena su kitais gyvūnais ir kada paskutinį kartą buvo taikytos prevencinės priemonės. Pagal šią informaciją veterinaras parinks tinkamą profilaktikos ar tyrimų planą ir nurodys, kaip dažnai jį peržiūrėti. Kačiukų, vyresnių arba kitų ligų turinčių kačių poreikiai gali skirtis nuo sveikos suaugusios katės.
Gydymo priemonę, jos naudojimo būdą ir kartojimo schemą nustato veterinaras, atsižvelgdamas į parazito rūšį bei konkretaus gyvūno būklę. Jei namuose yra keli augintiniai, aptarkite veterinarui, ar jų profilaktiką reikia derinti tarpusavyje.
Dažniausi klausimai apie kates
Atsakymai į dažniausius klausimus padeda lengviau pasirūpinti katės kasdieniais poreikiais.
Ar kačiukui reikia atskiro maisto?
Taip, kačiukui reikia augimui pritaikyto maisto, nes augančiam organizmui būtinas jo raidos tarpsniui tinkamas maistinių medžiagų kiekis. Rinkitės kačiukams skirtą visavertį pašarą arba tokį, kurio etiketėje nurodyta, kad jis tinka visų gyvenimo tarpsnių katėms. Jei kačiukui reikia specifinės dietos ar kyla abejonių dėl jo raciono, pasitarkite su veterinaru.
Kiek tualetų reikia namuose?
Vienai katei namuose rekomenduojamos dvi dėžės: viena katei ir viena papildoma. Atskiri tualetai suteikia galimybę pasirinkti, todėl katei lengviau naudotis dėže net tada, kai kita dar nešvari. Pastatykite jas ramiose, viena nuo kitos atskirtose vietose, o kraiką išsemkite kasdien. Toks išdėstymas ir reguliarus valymas padeda palaikyti švarą bei pastebėti, ar katė naudojasi abiem dėžėmis.
Kodėl katė draso baldus?
Katė drasko baldus dėl natūralaus elgesio: taip prižiūri nagus, tempia kūną ir cheminiu būdu žymi aplinką kvapu iš letenų liaukų. Baldus dažnai pasirenka todėl, kad jų paviršius tvirtas ir patogus įsikibti. Užuot vien draudę draskyti, pastatykite stabilią draskyklę prie katės mėgstamo baldo, kad tinkama vieta būtų lengvai pasiekiama.
Kaip dažnai šukuoti katę?
Ilgaplaukę katę šukuokite kasdien arba bent kelis kartus per savaitę, o trumpaplaukę – maždaug kartą per savaitę. Ilgesnis kailis greičiau susivelia, todėl jį reikia dažniau iššukuoti. Kad priežiūra taptų įprasta, pasirinkite pastovų laiką ir skirkite šukavimui kelias ramias minutes. Naudokite kailiui tinkamą šepetį ir šukuokite švelniai, netraukdami susivėlusių vietų.