Kada šuniui reikia drabužių
Drabužių poreikį lemia ne vien oro temperatūra: svarbūs kailio ilgis ir tankis, kūno sudėjimas, amžius, sveikata, vėjas bei krituliai. Mažas ar liesas šuo šilumą gali prarasti greičiau nei tokio pat amžiaus stambus, tankų poplaukį turintis šuo. Šuniukų ir senyvo amžiaus gyvūnų termoreguliacija dažnai mažiau efektyvi, todėl jų savijautą verta stebėti atidžiau. Drabužiai šunims turi būti parenkami pagal konkrečias sąlygas, o ne vien pagal veislės pavadinimą ar išvaizdą. Šuns elgesys pasivaikščiojimo metu padeda įvertinti, ar jam reikia papildomos apsaugos nuo šalčio, lietaus arba vėjo.
Šalčiui jautrūs šunys
Trumpas ar retas kailis prasčiau sulaiko prie kūno susikaupusį šilto oro sluoksnį, o liesas sudėjimas reiškia mažesnes riebalų atsargas, padedančias izoliuoti kūną. Dėl šių savybių greihaundai ir vipetai, čihuahua šunys bei prancūzų buldogai šaltu, drėgnu ar vėjuotu oru gali atvėsti greičiau už tankų poplaukį turinčius šunis. Tai nėra vienodas poreikis visiems veislės atstovams: svarbu atsižvelgti į kailio būklę, kūno masę, aktyvumą ir tai, kiek laiko šuo būna lauke.
Mažų šunų kūno paviršiaus plotas, palyginti su jų mase, yra didesnis, todėl šilumos apykaita su aplinka vyksta sparčiau. Liesam šuniui taip pat trūksta dalies poodinio riebalinio sluoksnio, o trumpas kailis mažiau apsaugo nuo šalto oro. Prancūzų buldogas gali būti raumeningo sudėjimo, tačiau jo trumpas kailis vis tiek nesudaro tokios izoliacijos kaip tankus dvigubas kailis. Dėl to vertinamas ne vien termometro rodmuo, bet ir vėjo stiprumas, drėgmė bei šuns reakcija į pasivaikščiojimą.
Šuniukai dar auga ir ne visada veiksmingai palaiko pastovią kūno temperatūrą; senyviems šunims termoreguliaciją gali apsunkinti amžiaus pokyčiai, sumažėjęs judrumas ar lėtesnis atsistatymas po šalčio. Šių grupių poreikiai individualūs, todėl verta stebėti, ar šuo pradeda drebėti, paeiliui kelia letenas arba nebenori eiti toliau. Tokie požymiai pasivaikščiojimo metu gali rodyti, kad jam per šalta arba nemalonu, ypač jei lauke pučia vėjas ar žemė šlapia.
Praktiškas sprendimas – lengvas, kūną dengiantis viršutinis drabužis, kuris nevaržo žingsnio ir nedengia šuns galvos. Trumpam išėjimui sausu, ramiu oru gali pakakti plonesnio sluoksnio, o vėjuotą ar žvarbų dieną reikalinga geriau nuo aplinkos apsauganti apranga. Jei šuo juda laisvai, nedreba ir neieško būdo grįžti namo, papildomas sluoksnis gali būti nereikalingas; jei šalčio požymiai kartojasi, tinkamai parinkti šunų rūbai padeda sumažinti šilumos netekimą.
Šunys su storu kailiu
Tankų dvigubą kailį sudaro ilgesni dengiamieji plaukai ir poplaukis, kuris sulaiko oro sluoksnį prie kūno. Haskių ir Berno zenenhundų kailis padeda saugotis šalčio, todėl sveikiems, suaugusiems ir įprastai judantiems šunims striukės dažnai neprireikia. Kailio apsauga nėra vienoda visomis aplinkybėmis: šlapias, susivėlęs ar po kirpimo sutrumpėjęs poplaukis gali prasčiau atlikti izoliacinę funkciją.
Storas kailis ne tik sulaiko šilumą, bet ir lėtina jos pasišalinimą, todėl papildomi drabužiai gali paskatinti perkaitimą, ypač aktyviai judant ar esant šiltoje patalpoje. Per didelis šilumos krūvis gali pasireikšti intensyviu lekuotu kvėpavimu, sulėtėjusiu judėjimu ir dažnu sustojimu ieškant pavėsio. Šie požymiai svarbūs ir vėsią dieną, jei šuo vilki aprangą ar daug bėgioja.
Tankaus kailio šuniui striukė svarstoma tik tada, kai yra aiški priežastis, pavyzdžiui, jis sušlapo, ilgai stovi šaltyje arba jo kailis neįprastai plonas. Kasdienėje situacijoje geriau stebėti šuns elgesį ir kailio būklę, o ne rengti jį vien dėl žemos temperatūros: daugeliui sveikų haskių ar Berno zenenhundų judėjimo ir natūralaus kailio pakanka.
Lietus ir vėjas
Vandeniui atsparus viršutinis sluoksnis gali būti naudingas, kai lietus ilgai merkia kailį, pasivaikščiojimas vyksta be pastogės arba šuo po ankstesnio išėjimo dar nėra išdžiūvęs. Trumpas pasivaikščiojimas dulksnoje ir ilgesnis buvimas liūtyje nėra lygiavertės sąlygos: kuo ilgiau kailis šlapias, tuo svarbiau neleisti jam atšalti. Apsaugos poreikis didesnis trumpakailiam, mažam ar liesam šuniui nei tankų poplaukį turinčiam gyvūnui.
Lietpaltis pirmiausia saugo nuo kritulių, o vėjui skirtas drabužis turi mažinti oro srauto skverbimąsi pro audinį ir atviras vietas ties kaklu bei pilvu. Ne kiekvienas nuo lietaus apsaugantis audinys gerai sulaiko vėją, todėl renkantis verta atsižvelgti į tai, ar pasivaikščiojimą labiausiai apsunkina šlapias kailis, ar stiprus skersvėjis. Siūlės, užsegimai ir drabužio prigludimas taip pat turi įtakos tam, ar vanduo ir vėjas nepatenka po sluoksniu.
Drabužio poreikį rodo ne vien prognozė: stebėkite, ar šuns nugara ir pilvas greitai permirksta, ar jis susigūžia atviroje vėjuotoje vietoje, ar pasivaikščiojimo metu ima aiškiai vengti šlapios aplinkos. Jei lietus trumpas, o šuo išlieka sausas ir juda įprastai, papildomas sluoksnis gali būti nebūtinas. Ilgiau lyjant praktiškas pasirinkimas yra lengvas, judesių nevaržantis lietpaltis, o vėjuotam orui – audinys, kuris dengia kūną ir neleidžia vėjui lengvai pasiekti kailio.
Drabužių tipai ir dydis
Šuns aprangos pasirinkimą lemia ne vien jos išvaizda: svarbu, kokį darbą turi atlikti konkretus drabužis ir kaip jis priglunda. Striukės, paltukai, lietpalčiai ir džemperiai skiriasi šilumos izoliacija, apsauga nuo vandens bei patogumu judant. Tinkamas dydis nustatomas pagal šuns kūno matmenis, o ne vien veislės pavadinimą ar gamintojo nurodytą dydžio raidę. Prieš įsigyjant aprangą verta palyginti jos paskirtį, medžiagą, užsegimus ir matomumą lauke.
Striukės ir paltukai
Striukės ir paltukai skirti šuniui pridengti liemenį, tačiau jų sandara ir apsaugos savybės skiriasi. Striukė dažnai turi lengvesnį išorinį sluoksnį ir pamušalą, o paltukas gali būti storesnis, ilgesnis arba uždengti didesnę nugaros dalį. Renkantis svarbu įvertinti siūles, užsegimų vietą ir tai, ar drabužis netrukdo prisegti pavadėlio. Atspindinti juostelė arba ryškus intarpas padeda šuniui būti geriau matomam tamsiu paros metu.
| Drabužio tipas | Šiluma | Atsparumas vandeniui | Matomumas | Tinkamiausias naudojimo scenarijus |
|---|---|---|---|---|
| Lengva striukė | Nedidelė arba vidutinė, priklauso nuo pamušalo | Priklauso nuo išorinio audinio; siūlės gali praleisti vandenį | Gali turėti atspindinčią juostelę arba ryškią spalvą | Kasdieniam pasivaikščiojimui, kai reikia lengvo liemens uždengimo |
| Pašiltinta striukė | Vidutinė arba didelė, priklauso nuo užpildo ir pamušalo | Išorinis sluoksnis gali būti atsparus vandens lašams, bet ne visada visiškai nepralaidus | Matomumą pagerina šviesūs intarpai arba atšvaitai | Ilgesniam buvimui lauke, kai svarbi papildoma šilumos izoliacija |
| Paltukas | Priklauso nuo storio; ilgesnis modelis dengia didesnę liemens dalį | Vilnonis ar megztas audinys paprastai nėra lietaus sluoksnis | Matomumą lemia spalva ir papildomi atspindintys elementai | Ramiems pasivaikščiojimams, kai pageidaujamas platesnis kūno uždengimas |
| Lietpaltis | Maža, jei neturi šilto pamušalo | Skirtas riboti lietaus vandens patekimą ant kailio | Ryški spalva ar atšvaitai gali pagerinti matomumą | Pasivaikščiojimui lietuje, kai nereikia storo šilto sluoksnio |
| Džemperis | Nedidelė arba vidutinė, priklauso nuo audinio | Mezginys nėra patikimas lietaus barjeras | Matomumą lemia pasirinkta spalva ir atšvaitai, jei jų yra | Sausam orui arba kaip lengvas sluoksnis patalpose ir lauke |
Lentelėje nurodytos savybės priklauso nuo konkretaus modelio: pavyzdžiui, vandeniui atsparus audinys dar negarantuoja, kad vanduo nepateks pro atviras siūles ar kaklo angą. Etiketėje ieškokite aprašytos medžiagos, pamušalo ir užsegimo, o ne vien produkto pavadinimo. Jei drabužis turi gobtuvą, jis neturi užstoti šuns akių ar trukdyti pasukti galvos.
Renkantis verta atsižvelgti ir į kailio savybes: trumpaplaukiui gali būti patogus glotnaus pamušalo modelis, o ilgesnis ar tankesnis kailis lengviau susivelia po ankštu, šiurkščiu audiniu. Šunų rūbai turi priglusti, bet nespausti krūtinės, pažastų ir kaklo; būtent šių vietų patogumą patikrinkite užsegę drabužį. Funkcionalumas svarbesnis už puošybą: kišenėlės, dideli kaspinai ar ilgos dekoratyvinės juostelės neturėtų kliudyti judėti ar prisegti pavadėlio. Praktinis pasirinkimas – modelis su aiškia paskirtimi, patogiu užsegimu ir šuniui tinkamu dengimo plotu.
Lietpaltis
Lietpaltis yra išorinis sluoksnis, skirtas sumažinti lietaus vandens patekimą ant kailio. Dažniausiai jis siuvamas iš padengto audinio arba vandeniui atsparios sintetinės medžiagos; kai kuriuose modeliuose yra lengvas tinklelio ar audinio pamušalas. Medžiaga gali skirtis lankstumu, triukšmingumu ir priežiūros reikalavimais, todėl prieš perkant verta patikrinti gaminio etiketę. Siūlių sandarumas, kaklo anga ir pilvo uždengimas turi reikšmės: per šias vietas vanduo gali patekti po drabužiu.
Lietpaltis paprastai mažai šildo, ypač jei yra plonas ir be pašiltinimo. Jo nereikėtų laikyti šiltos striukės pakaitalu, o storas pamušalas taip pat nepaverčia kiekvieno modelio tinkamu ilgam buvimui lauke. „Batai šunims lietaus metu“ ir lietpaltis atlieka skirtingas funkcijas, todėl aprangą rinkitės pagal tai, kurias kūno vietas norite pridengti. Praktinis variantas – lengvai užsegamas, nevaržantis žingsnio lietpaltis su aiškiai nurodyta vandens apsauga; grįžus jį verta išdžiovinti pagal gamintojo priežiūros ženklus.
Džemperiai
Džemperis suteikia lengvą arba vidutinę šilumos izoliaciją, tačiau paprastai neapsaugo nuo lietaus taip, kaip specialiai tam skirtas išorinis sluoksnis. Vilnonis mezginys sulaiko šilumą, bet gali būti sunkiau prižiūrimas ir ilgiau džiūti; sintetinis flisas dažnai džiūsta greičiau, o jo storis priklauso nuo konkretaus gaminio. Natūralių medžiagų pasirinkimas savaime negarantuoja geresnio tinkamumo: svarbu, kad audinys būtų malonus liesti, nekauptų perteklinės drėgmės ir nesukeltų trinties.
Džemperį verta rinktis vietoje striukės, kai nereikia atsparaus išorinio sluoksnio, o prioritetas yra minkštas ir lengvas drabužis. Jis gali tikti trumpam pasivaikščiojimui sausu oru arba kaip papildomas sluoksnis, jei modelio konstrukcija leidžia jį patogiai derinti su kitu drabužiu. Prieš perkant patikrinkite, ar kaklo anga lengvai užsimauna, rankovių kraštai nespaudžia kojų, o pilvo dalis netrukdo šuniui natūraliai judėti. Jei mezginys turi sagų ar kitų papuošimų, įsitikinkite, kad jie tvirtai pritvirtinti ir neatsiduria po pažastimis.
Kaip išmatuoti šunį
Matuokite šunį jam stovint ramiai, natūralia poza; naudokite minkštą siuvėjo metrą ir jo neveržkite. Užrašykite centimetrus, o tada palyginkite su konkretaus gamintojo dydžių lentele, nes skirtingų modelių išmatavimai gali nesutapti. Matavimus atlikite prieš užsakydami kiekvieną naują drabužį, o ne pasikliaukite vien ankstesne dydžio etikete.
- Nugaros ilgis. Pradėkite ties kaklo pagrindu, ten, kur kaklas pereina į nugarą, ir matuokite iki uodegos pagrindo. Šuo turi stovėti tiesiai; nesekite metro iki uodegos galiuko.
- Krūtinės apimtis. Apjuoskite metrą plačiausioje krūtinės vietoje, dažniausiai iškart už priekinių kojų. Metras turi priglusti prie kailio, bet nesuspausti šuns krūtinės.
- Kaklo apimtis. Matuokite kaklo apačioje, ties vieta, kur paprastai gula antkaklis arba drabužio apykaklė. Palikite nedidelę laisvę, kad kraštas nespaustų ir netrintų.
- Palyginimas su lentele. Patikrinkite, ar gamintojas nurodo drabužio, o ne šuns kūno matmenis. Jei jūsų matmuo patenka tarp dydžių, vadovaukitės konkretaus modelio rekomendacija ir įvertinkite kailio tankumą.
- Prigludimo patikra. Užvilkę drabužį patikrinkite, ar šuo gali laisvai žengti, atsisėsti ir pasukti kūną. Audinys neturi riboti kojų judesio ar trinti pažastyse.
Prieš palikdami šunį su nauju drabužiu, dar kartą apžiūrėkite kraštus, užsegimus ir vietas ties priekinėmis kojomis. Jei drabužį sunku užvilkti arba jis pasislenka šuniui pajudėjus, pasirinkite kitą kirpimą ar dydį, o ne bandykite jį tempti ant kūno. Aprangą nuimkite patalpose: ten jos dažniausiai nebereikia, o šuo gali ilsėtis be papildomo sluoksnio.
Batai ir letenų apsauga
Batai šunims gali apsaugoti letenas nuo aštrių ledo kraštų, barstymo druskos, įkaitusio asfalto ir papildomo dirginimo, kai koja sužeista. Ar jų reikia, priklauso nuo dangos, pasivaikščiojimo trukmės ir konkretaus šuns reakcijos. Tinkamas dydis svarbus tiek apsaugai, tiek patogiam žingsniui, todėl leteną matuokite jai remiantis į pagrindą. Jei batai netinka arba jų nereikia, kasdienė apžiūra, nuplovimas ir pagalvėlių priežiūra padeda palaikyti letenas švarias.
Kada batai reikalingi
Ant apledėjusio šaligatvio batai padeda apsaugoti pagalvėles nuo aštrių ledo briaunų ir sumažina slydimą, jei padas turi gerą sukibimą. Įvertinkite maršrutą: nelygus, sušalęs sniegas ar ledu padengti laiptai kelia didesnę riziką nei trumpas ėjimas nuvalytu taku. Jei šuo pradeda kelti letenas paeiliui, sustoja, trumpina žingsnį arba bando grįžti, patikrinkite pėdas ir rinkitės saugesnį kelią.
Druska ir kitos barstymo medžiagos gali dirginti pagalvėles, o jas nulaižęs šuo gali praryti dalį likučių. Batai ypač naudingi, kai tenka eiti per gausiai pabarstytą šaligatvį arba ilgesnį laiką vaikščioti miesto gatvėmis žiemą. Jei šuo nuolat laižo pėdas ar nenori jų statyti ant dangos, tai ženklas sustoti ir apžiūrėti letenas, o ne tęsti pasivaikščiojimą.
Karštą dieną asfaltas gali būti keliasdešimt laipsnių karštesnis už orą. Pridėkite rankos nugarinę pusę prie dangos ir palaikykite 5–7 sekundes: jei per tą laiką paviršius nemalonus jums, rinkitės pavėsį, žolę ar kitą maršrutą, o prireikus – apsauginius batus. Šlubavimas, letenų kilnojimas ar bandymas eiti vien pavėsiu rodo, kad asfaltas šuniui gali būti per karštas.
Sužeistai letenai batas gali saugoti tvarstį nuo purvo ir trinties lauke, tačiau jis neturėtų pakeisti žaizdos įvertinimo. Dėl gilesnės žaizdos, nudegimo ar stipraus šlubavimo pirmiausia kreipkitės į veterinarijos gydytoją ir naudokite apsaugą pagal jo nurodymus. Trumpai tariant, batai labiausiai pasiteisina tada, kai konkreti danga kelia aiškią riziką, o ne vien dėl sezono.
Kaip parinkti dydį
Rinkdamiesi dydį remkitės ne veislės pavadinimu ar svoriu, o konkrečios letenos matmenimis. Patogiausia matuoti ant popieriaus, kai šuo stovi natūraliai ir visu svoriu remiasi į matuojamą koją.
- Paguldykite popieriaus lapą ant kieto, lygaus pagrindo ir paprašykite šuns ant jo atsistoti. Letena turi būti natūraliai išskėsta, o ne pakelta ar suspausta.
- Pažymėkite plačiausias letenos vietas ties pagalvėlėmis, tada išmatuokite atstumą tarp žymių milimetrais. Matuojant pakeltą leteną plotis dažnai gaunamas per mažas.
- Patikrinkite ir ilgį nuo ilgiausio nago galo iki užpakalinio pagalvėlės krašto. Jei gamintojas prašo atskirai matuoti ilgį ir plotį, vadovaukitės jo dydžių lentele.
- Išmatuokite visas keturias letenas, nes priekinės gali būti platesnės už užpakalines. Jei matmenys skiriasi, batų dydį rinkite pagal didesnę leteną arba ieškokite poromis parduodamų dydžių.
- Pridėkite nedidelį, maždaug 3–5 mm tarpą judesiui, jei toks rezervas atitinka konkretaus gamintojo lentelę. Batas neturi spausti nagų, bet neturi ir laisvai sukiotis.
- Užsekę patikrinkite, ar užsegimas laiko batą vietoje, bet nespaudžia kojos. Leiskite šuniui kelias minutes paeiti lygiu paviršiumi, tada apžiūrėkite, ar batai nusislinko.
Po bandomojo ėjimo apžiūrėkite kailį ir odą ties kraštais bei tarpupirščius: ryškus įspaudimas, paraudimas ar bato slinkimas rodo, kad dydį arba užsegimą reikia keisti. Jei letena į batą telpa tik ją suspaudus, rinkitės kitą modelį, o ne bandykite kompensuoti netinkamą formą stipriau verždami dirželius.
Letenų priežiūra be batų
Jei pasivaikščiojimo metu batai nereikalingi, letenas verta apžiūrėti grįžus namo, ypač po šlapdribos, pasivaikščiojimo mieste ar ėjimo per šiurkštų paviršių. Šios kasdienės priemonės padeda pašalinti nešvarumus ir laiku pastebėti sudirgimą.
- Po pasivaikščiojimo per druską ar barstymo mišinį nuplaukite letenas drungnu vandeniu. Taip pašalinsite medžiagų likučius, galinčius dirginti pagalvėles arba būti nulaižytus.
- Švelniai nusausinkite pėdas rankšluosčiu, ypač tarpupirščius. Palikta drėgmė gali suminkštinti odą, todėl prieš šuniui gulantis letenos turi būti sausos.
- Apžiūrėkite pagalvėles ir tarpupirščius, ar nėra įtrūkimų, įstrigusių smulkių akmenukų, stiklo ar paraudimo. Pastebėtą svetimkūnį šalinkite tik tada, jei jį lengva paimti ir oda nepažeista.
- Sausoms pagalvėlėms naudokite šunims skirtą letenų balzamą pagal pakuotės nurodymus. Balzamas drėkina ir saugo odą jos neuždengdamas taip, kaip batas.
- Ilgus tarpupirščių plaukus patrumpinkite žirklėmis bukais galais arba kirpimo mašinėle, kad juose mažiau kauptųsi sniegas ir purvas. Kirpkite tik plaukų galiukus, nepriartėdami prie odos.
- Po bėgimo žvyru ar nelygiu taku patikrinkite, ar šuo nešlubuoja ir nelaižo vienos letenos. Pakartotinai apžiūrėkite ir po kelių valandų, jei iš pradžių pažeidimo nesimatė.
Kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jei pastebite gilią žaizdą, kraujavimą, nudegimą, patinimą, pūliavimą arba šuo nuolat šlubuoja ir saugo koją. Įvertinimo taip pat reikia, jei paraudimas ar įtrūkimai nepraeina per parą arba šuo atkakliai laižo tą pačią vietą.
Pratinimas ir saugumas
Naują aprangą ar avalynę šuniui pristatykite palaipsniui: pirmieji bandymai turi vykti namuose, ramioje aplinkoje ir trukti vos kelias minutes. Trumpi užsiėmimai su skanėstais padeda susieti drabužį ar batus su malonia patirtimi, o ne su priverstiniu suvaržymu. Kiekvieną kartą stebėkite, ar šuo juda įprastai, ar audinys nesitrina ir ar užsegimai lieka vietoje. Tinkamas pratinimo tempas ir reguliari patikra padeda sumažinti diskomforto bei odos sudirginimo tikimybę.
Kaip pripratinti šunį
Pradėkite nuo kelių minučių patalpose, kai šuo ramus ir nėra skubinamas. Skanėstai, pagyrimas ir galimybė pačiam pauostyti drabužį padeda sukurti teigiamą asociaciją.
- Padėkite drabužį ar batus ant grindų ir leiskite šuniui juos apuostyti; už ramų susidomėjimą iškart duokite mažą skanėstą.
- Trumpam priglauskite drabužį prie šuns šono arba leteną palieskite batu, bet dar nieko nevilkite ir nevaržykite judesių.
- Užvilkite drabužį kelioms minutėms namuose, pagirkite šunį ir pasiūlykite skanėstų; sesiją baikite, kol jis dar elgiasi ramiai.
- Kitą kartą užsekite aprangą ir leiskite šuniui laisvai paeiti kambaryje; stebėkite, ar jis gali apsisukti, atsisėsti ir atsigulti.
- Batus pratinkite po vieną arba poromis, trumpai, apdovanodami už kiekvieną ramų žingsnį; vos pastebėję įtampą, grįžkite prie lengvesnio etapo.
- Į lauką pereikite tik tada, kai šuo patalpose juda įprastai; pirmasis pasivaikščiojimas su apranga tebūna trumpas, pažįstamu maršrutu.
Trukmę didinkite pamažu: iš pradžių pridėkite kelias minutes, o kitą etapą rinkitės tik po kelių ramių bandymų. Jei šuo sustingsta, atsisako judėti ar nuolat mėgina nusivilkti aprangą, ramiai ją nuimkite ir kitą kartą grįžkite prie trumpesnio kontakto. Netempkite pavadėlio ir neverskite šuns eiti, nes skuba gali sustiprinti nerimą. Vienu metu pratinkite prie vieno naujo daikto, kad galėtumėte suprasti, kas šuniui kelia nepatogumų. Daugeliui šunų lengviau priimti aprangą, kai pirmieji užsiėmimai trunka vos kelias minutes, o jų pabaigoje laukia žaidimas ar skanėstas.
Pavojai ir klaidos
Per stipriai suveržta apranga gali spausti kaklą, krūtinę ar pažastis, trukdyti kvėpuoti ir riboti žingsnį. Patikrinkite, ar šuo gali laisvai pasukti galvą, eiti ir atsisėsti, o užsegimai nespaudžia odos; jei judesiai pasikeitė, drabužį nuimkite ir įvertinkite jo pritaikymą.
Netinkamas dydis pavojingas ir tada, kai drabužis per laisvas: audinys gali užsikabinti už šakos ar įsipainioti į kojas. Per trumpas arba siauras modelis gali trinti pažastis, kirkšnis ar kaklo sritį. Po kelių minučių apžiūrėkite tas vietas; paraudimas, įdrėskimai ar nuolatinis kasymasis rodo, kad apranga netinka arba dėvima per ilgai.
Drabužių ir batų nepalikite šuniui ilgai be priežiūros, ypač namuose, kur yra baldų, grotelinių pertvarų ar žaislų su kilpomis. Augintinis gali užkliūti, įkąsti medžiagą arba nusimovęs batą jį praryti. Sustingimas ar neįprastai atsargi eisena reiškia, kad šuo dar neprisitaikė prie aprangos; tai nėra priežastis jį tempti pirmyn. Nutraukite bandymą, patikrinkite, ar niekas nespaudžia, ir kitą kartą rinkitės trumpesnį, ramesnį pratimą. Stebėkite ir perkaitimo požymius, pavyzdžiui, neįprastai intensyvų lekuojimą ar neramumą, ypač šiltoje patalpoje.
Priežiūra
Skalbkite pagal konkretaus gaminio etiketėje nurodytą temperatūrą ir režimą, nes skirtingi audiniai bei impregnuoti paviršiai gali reikalauti nevienodos priežiūros. Prieš skalbimą užsekite lipnias juosteles ir užtrauktukus, kad jie nekibtų už audinio; naudokite švelnią, gerai išskalaujamą skalbimo priemonę. Džiovinkite pagal etiketę, o jei džiovyklė nenurodyta, rinkitės vėdinamą vietą ir venkite tiesioginio kaitinimo ant radiatoriaus.
Po pasivaikščiojimo nedelsdami nuimkite šlapius drabužius: drėgna apranga gali vėsinti šunį ir ilgai liestis su oda. Apžiūrėkite odą po apykakle, pažastyse ir pilvo srityje, o batus nuėmę patikrinkite letenų pagalvėles bei tarpupirščius. Ieškokite paraudimo, nešvarumų, įbrėžimų ir įstrigusių smulkių dalelių; pastebėję sudirginimą, prieš kitą naudojimą įvertinkite, ar drabužio siūlės arba bato kraštas nesitrina. Prieš padėdami aprangą į spintą įsitikinkite, kad ji visiškai sausa, o siūlės ir užsegimai nepažeisti.
Dažniausi klausimai apie drabužius ir batus
Sprendimą dėl drabužių ar batų verta grįsti šuns savijauta, kailiu ir pasivaikščiojimo sąlygomis.
Ar visiems šunims reikia drabužių žiemą?
Ne, žiemą drabužių reikia ne kiekvienam šuniui: storakailiai šunys retai jų reikalauja, o trumpaplaukiai, smulkaus sudėjimo ar vyresni augintiniai gali greičiau sušalti. Svarbu įvertinti ne vien kalendorių, bet ir lauko temperatūrą, vėją, pasivaikščiojimo trukmę bei šuns savijautą. Jei šuo juda įprastai ir po pasivaikščiojimo jaučiasi gerai, papildomas sluoksnis gali būti nereikalingas. Praktiškas žingsnis – stebėti jo elgesį per trumpą išėjimą į lauką ir pagal reakciją spręsti, ar Drabužiai šunims būtini.
Kaip suprasti, kad šuniui šalta?
Šuniui gali būti šalta, jei jis dreba, kelia letenas, susiriečia, lėtina žingsnį arba nenori eiti toliau. Vienas požymis nebūtinai reiškia, kad priežastis yra šaltis, todėl įvertinkite kelis elgesio pokyčius kartu ir atsižvelkite į lauko sąlygas. Trumpaplaukis šuo vėjuotą dieną gali sunerimti greičiau nei storakailis, net jei abu eina tuo pačiu maršrutu. Praktinis veiksmas – sutrumpinti pasivaikščiojimą, grįžti į šiltą patalpą ir pažiūrėti, ar drebulys bei nenoras judėti greitai išnyksta.
Ar batai kenkia šuns letenoms?
Ne, tinkamo dydžio batai, dėvimi trumpai, šuns letenoms nekenkia. Rizika atsiranda, jei batas per ankštas, slysta arba spaudžia: prasta apykaita ir nuolatinė trintis gali sukelti diskomfortą bei žaizdas. Per laisvas batas taip pat gali nusmukti ir trinti leteną einant. Prieš ilgesnį pasivaikščiojimą Batai šunims pirmiausia turėtų būti išbandyti namuose kelias minutes. Praktinis žingsnis – po pirmo bandymo nuimti batus ir apžiūrėti letenas, ar nėra paraudimo, nutrintos odos ar jautrumo.