Kodėl katėms reikia žaidimų
Kasdieniai žaidimai suteikia katei progą atlikti veiksmus, kuriuos ji natūraliai sieja su grobio paieška. Net namuose gyvenanti katė gali stebėti, sėlinti, vytis ir sugriebti judantį taikinį. Žaislai katėms padeda šią veiklą nukreipti į aiškų žaidimo seansą, o ne į šeimininko rankas ar atsitiktinius namų daiktus. Reguliarus žaidimas taip pat leidžia numatyti aktyvumo laiką ir pastebėti, kaip keičiasi katės įsitraukimas.
Medžioklės seka
Katės žaidimas dažnai atkartoja penkis medžioklės veiksmus: stebėjimą ir sėlinimą, vijimąsi, šuolį, grobio sugriebimą ir įkandimą. Žaislo judėjimą verta pradėti lėtai, trumpam sustoti ir leisti katei sekti taikinį akimis. Kai jis vėl pajuda, katė gali priartėti, o greitesnis truktelėjimas paskatina vytis. Tokia kaita tarp pauzių ir judesio katei suteikia galimybę pačiai pasirinkti, kada pulti.
Žaislas turi leisti užbaigti seką: po vijimosi katei reikia jį pasiekti, sugriebti letenomis ir trumpai palaikyti nasruose. Jei taikinys nuolat ištraukiamas iš po letenų, žaidimas gali likti nebaigtas, nes katė gauna progą vytis, bet ne pagauti. Stebėkite jos tempą: kai ji susitelkusi ir juda aktyviai, tęskite; kai sustoja, leiskite jai pailsėti arba vėl pradėti nuo sėlinimo.
AAFP ir ISFM 2013 m. paskelbtose kačių aplinkos poreikių gairėse rekomenduojamas kasdienis grobio medžioklę primenantis žaidimas. Ši rekomendacija pabrėžia ne vien judėjimą, bet ir visą elgesio grandinę, kurioje katė ieško, vejasi ir pagauna taikinį. Praktikoje žaislą galima trumpais intervalais slėpti už kampo ar už pagalvės, tada išvesti į atvirą vietą ir leisti katei jį pasiekti.
Sesijos pabaigoje ne staiga paslėpkite žaislą, o sulėtinkite jo judėjimą, kad katė galėtų jį paskutinį kartą pagauti. Po to pasiūlykite mažą gardėsį arba įprasto maisto dalį: valgymas tampa aiškiu medžioklės pabaigos ritualu. Žaidžiant rankomis katė gali išmokti jas laikyti taikiniu, todėl grobį atstoja žaislas, o žmogaus rankos neįtraukiamos į gaudymo seką.
Kiek ir kaip dažnai žaisti
Daugeliui kačių geriau tinka keli trumpi žaidimai per dieną nei viena ilga sesija. Vienas užsiėmimas gali trukti nuo kelių minučių iki maždaug 15 minučių; trukmę derinkite prie katės susidomėjimo ir judėjimo tempo. Pavyzdinė rutina gali atrodyti taip:
Nuobodulio požymiai
Per mažai veiklos turinti katė gali dažniau draskyti baldus ar kilimus, ypač tada, kai ilgą dienos dalį lieka be užsiėmimo. Draskymas pats savaime yra įprastas elgesys, tačiau staigiai padažnėjęs baldų niokojimas gali rodyti, kad katei trūksta progų išlieti energiją ir įsitraukti į aktyvų žaidimą.
Naktinis vaikščiojimas, garsus miaukimas ar bandymas pažadinti šeimininką kartais susiję su tuo, kad dieną katė daug miegojo ir neturėjo pakankamai veiklos. Dažnas prašymas ėsti ar persivalgymas taip pat gali pasireikšti, kai maistas tampa pagrindine pramoga, o žaidimo ir aplinkos tyrinėjimo trūksta. Šie požymiai nėra vien nuobodulio įrodymas, bet jų pasikartojimas kartu su menku susidomėjimu aplinka leidžia įvertinti, ar katės dienotvarkėje yra pakankamai aktyvių užsiėmimų.
Žaislų tipai
Katėms skirti žaislai skiriasi tuo, ar imituoja grobį, skatina judėti, ar įtraukia į maisto paiešką. Renkantis verta atsižvelgti į katės pomėgius: vieną labiau sudomins greitai judantis taikinys, kitą – daiktas, kurį galima stumdyti ar tyrinėti savarankiškai. Skirtingų rūšių žaislai gali papildyti vienas kitą, nes suteikia įvairių žaidimo būdų. Toliau apžvelgiama, kuo naudingi pagrindiniai variantai ir kokios jų ypatybės svarbios kasdien naudojant.
Meškerės ir lazdelės
Meškerė – lazdelė su virvele ar kita jungtimi, kurios gale pritvirtinta plunksna, audinio juostelė, pūkuotas masalas arba nedidelė pelytė. Judinamas taikinys keičia kryptį ir greitį, todėl katė gali sekti jį akimis, tūnoti, vytis, šokti ir sugriebti. Toks žaidimas įtraukia kelias medžioklės sekos dalis, o ne vieną pasikartojantį veiksmą. Katėms, kurios mėgsta vytis judančius daiktus, tai dažnai būna įdomiau nei ant grindų nejudantis žaislas.
Žaidžiant verta keisti judesio pobūdį: trumpai vilkti masalą grindimis, paslėpti jį už pagalvės ar baldo krašto ir leisti trumpam sustoti. Staigūs, nenuspėjami krypties pokyčiai gali priminti smulkaus grobio judėjimą. Masalą geriau laikyti netoli grindų, o šuoliams suteikti vietos; nuolat kelti jį aukštai, kad katė šoktų į orą, nebūtina. Žaisdamas žmogus gali kontroliuoti tempą ir pritaikyti jį prie katės reakcijos – aktyviai besivejančiai katei judesį sulėtinti, o praradus susidomėjimą pakeisti kryptį ar trumpam paslėpti masalą.
Pagrindinė tokio žaislo ypatybė, į kurią reikia atkreipti dėmesį, yra virvelė: ją kramtydama katė gali ją pažeisti ar praryti. Meškerės nereikėtų palikti katės pasiekiamoje vietoje, kai žaidimas baigtas; po kiekvieno žaidimo padėkite ją į uždarą stalčių ar spintą. Prieš žaidimą apžiūrėkite, ar virvelė tvirtai pritvirtinta, o masalas neatsikabinęs. Dėl aiškios paskirties, galimybės valdyti judesį ir bendro žaidimo meškerė gali būti tinkamas pirmasis pirkinys, jei katę domina vaikomas taikinys.
Pelytės ir kamuoliukai
Pelytę ar kamuoliuką katė gali stumdyti letena, nešiotis dantimis, gaudyti nuo grindų ar persekioti po kambario. Smulkūs kamuoliukai ir kailinės pelytės tinka savarankiškam žaidimui, todėl jų galima palikti katei, kai žmogus tuo metu nežaidžia. Šie daiktai dažnai nurieda po sofa, spintele ar kitu baldu; keli skirtingi žaislai padeda kaitalioti žaidimą, kai vienas dingsta nepasiekiamoje vietoje. Pelytė labiau primena sugriebiamą grobį, o kamuoliukas dažniausiai patrauklus dėl riedėjimo ir atsitiktinių krypties pokyčių.
Skirtingų žaislų naudojimas ir savybės priklauso nuo jų formos, medžiagos bei konstrukcijos. Lentelėje palyginti dažniausi pelyčių ir kamuoliukų variantai pagal žaidimo būdą, tai, ar jie skirti žaisti vienai, patvarumą ir konkrečias rizikas.
| Žaislo tipas | Žaidimo tipas | Solo ar su žmogumi | Patvarumas | Saugos rizikos |
|---|---|---|---|---|
| Kailinė pelytė | Nešiojama, gaudoma ir letena stumdoma | Dažniausiai savarankiškam žaidimui | Priklauso nuo audinio ir siūlių tvirtumo | Atsilaisvinęs kailis ar prikabintos smulkios detalės |
| Minkštas kamuoliukas | Ridenamas, stumiamas ir vejamas | Dažniausiai savarankiškam žaidimui | Lengvas; greičiau nusidėvi, jei katė jį kramto | Pažeista medžiaga gali atskleisti vidinį užpildą |
| Tvirtas kamuoliukas | Ridenamas grindimis ir gaudomas letenomis | Solo arba ridenamas žmogaus | Paprastai atsparesnis nei minkštas variantas | Per mažas daiktas gali būti prarytas |
| Kamuoliukas su skambaliuku | Ridenamas, o judant skleidžia garsą | Dažniausiai savarankiškam žaidimui | Priklauso nuo to, ar garsinė dalis įtvirtinta korpuse | Atsilaisvinęs skambaliukas ar jo dangtelis |
Renkantis savarankiškam žaidimui, verta įvertinti, ar žaislas atlaiko katės kandžiojimą ir ar nėra lengvai atsiskiriančių dalių. Jei katė dažnai nešiojasi pelytes, jai gali patikti minkštas daiktas, kurį lengva sugriebti; jei mėgsta vytis, tinkamesnis gali būti riedantis kamuoliukas. Vienas konkretus žaislas nebūtinai patiks kiekvienai katei, todėl pasirinkimą galima grįsti tuo, ar ji dažniau neša, stumdo, ar gaudo daiktus. Net ir tinkamai parinkti kamuoliukai gali greitai pasislėpti po baldais, todėl prireikus juos patogu susigrąžinti prieš kitą žaidimą.
Maisto dėlionės ir interaktyvūs žaislai
Maisto dėlionėje katė turi pajudinti, pasukti ar kitaip įveikti žaislo dalį, kad pasiektų maisto gabalėlį. Skanėstų dozatorius išleidžia juos katei stumiant ar ridenant žaislą, o labirintinis indas verčia ištraukti maistą iš atskirų ertmių. Tokie sprendimai pailgina valgymą, nes maistas pasiekiamas ne vienu kąsniu iš dubenėlio, ir kartu suteikia protinio darbo. Dėlionę galima pripildyti dalimi įprasto sauso pašaro, o ne papildomais skanėstais, kad ji taptų vienu iš kasdienio maitinimo būdų.
Sudėtingumą verta pritaikyti prie katės patirties. Pradžioje rinkitės atvirą, lengvai pasiekiamą ertmę arba paprastą stumdomą dangtelį, kad katė suprastų, kaip gauti maistą; vėliau galima pasiūlyti kelis veiksmus reikalaujantį modelį. Jei žaislas iš pradžių per sunkus, katė gali jį palikti, todėl pirmą kartą galima parodyti, kaip maistas išbyra, ir palikti dalį jo matomoje vietoje. Dėlionės taip pat tinka katei, kuri greitai suėda porciją ir noriai ieško maisto, tačiau jos neturėtų pakeisti įprasto šėrimo plano.
Rinkdamiesi atsižvelkite į katės letenų dydį, pašaro formą ir tai, ar žaislą lengva išardyti bei išplauti. Skirtingos ertmės tinka skirtingam granulių dydžiui, tad maistas turi laisvai judėti ir iškristi, kai katė atlieka reikiamą veiksmą. Po naudojimo pašalinkite įstrigusius trupinius, ypač iš siaurų kampų, ir nuplaukite paviršius pagal gamintojo nurodymus. Maisto dėlionė naudingiausia tada, kai katė gali ją įveikti savarankiškai, o maisto paieška neužtrunka vien dėl pernelyg sudėtingos konstrukcijos.
Draskomi ir kartoniniai žaislai
Kartoninis draskymo paviršius ar draskomas žaislas suteikia katei vietą kabinti nagus, stumti daiktą ir trumpai išlieti energiją. Banguoto kartono plokštės patrauklios tuo, kad jų paviršius lengvai pasiduoda nagams, o nedideli modeliai telpa šalia mėgstamos poilsio vietos. Kai kuriuose žaisluose yra vieta kamuoliukui ar angų, kurias katė gali tyrinėti letena, todėl jie sujungia draskymą ir daikto paiešką. Tai paprastas pasirinkimas katei, kuri mėgsta aktyviai veikti ant grindų, o ne vytis ore judantį taikinį.
Kartoninis paviršius ilgainiui suplonėja, pradeda byrėti arba praranda formą; laisvas daleles verta pašalinti, o susidėvėjusį gaminį pakeisti. Audiniu aptraukti draskomi žaislai paprastai gali tarnauti ilgiau, tačiau jų siūlės ir apmušalas taip pat dėvisi nuo kasdienio nagų kabinimo. Dėl higienos pašalinkite ant kartono susikaupusius plaukus ir dulkes, o neplaunamą paviršių keiskite, kai jis tampa nešvarus ar suiręs. Praktiška pradėti nuo tvirto, stabiliai ant grindų gulinčio kartoninio draskiklio ir stebėti, ar katė mieliau jį drasko, ar renkasi kitokį žaidimo būdą.
Katžolė ir jos alternatyvos
Katžolė kai kurioms katėms suteikia naują paskatą tyrinėti ir žaisti, tačiau jos poveikis priklauso nuo individualaus jautrumo. Reakciją lemia paveldimumas, todėl ne kiekviena katė susidomės katžole. Jei ji nesuveikia, galima išbandyti sidabrinį vynmedį ar kitus augalus, į kuriuos katės reaguoja skirtingai. Augalinius priedus verta naudoti saikingai ir stebėti konkrečios katės elgesį. Toliau aptariama, kaip pasireiškia reakcija, kokios yra alternatyvos ir kaip jas praktiškai naudoti.
Kaip veikia katžolė
Katžolėje (Nepeta cataria) esantis aktyvus junginys nepetalaktonas sukelia dalies kačių elgsenos reakciją. Katė jį užuodžia, o kvapo signalas paskatina trumpą susidomėjimo ir aktyvumo epizodą. Gyvūnas gali uostyti augalą, trintis į jį, voliotis, laižyti arba letenomis jį stumdyti. Kai kurios katės po tokio suaktyvėjimo trumpam aprimsta, o kitos beveik nereaguoja arba tik pauosto ir nueina.
Jautrumas katžolei yra paveldimas, todėl reakcijos stiprumas skiriasi net tarp vienoje aplinkoje augančių kačių. Jei suaugusi katė žaislo su katžole nepaiso, tai nebūtinai reiškia, kad produktas prastos kokybės: ji gali neturėti paveldėto jautrumo. Kačiukai iki maždaug trijų mėnesių dažniausiai dar nereaguoja, todėl ankstyvame amžiuje susidomėjimo nebuvimas nėra patikimas būdas numatyti, kaip jie elgsis užaugę.
Reakcija paprastai prasideda netrukus po uostymo ir trunka apie 5–15 minučių. Jai pasibaigus, katė gali laikinai nebereaguoti į tą patį kvapą; jautrumas vėl atsiranda po pertraukos, tačiau jos trukmė priklauso nuo konkretaus gyvūno. Dėl trumpo poveikio pakanka pasiūlyti katžolės žaislą trumpam žaidimo epizodui, o ne tikėtis, kad augalas ilgai išlaikys katės dėmesį.
Katžolės žaislai skiriasi augalo kiekiu, kvapo stiprumu ir forma: katžolė gali būti įsiūta į audinį arba pateikta kaip džiovintas užpildas. Užuodžiant ją iš arti reakcija dažniausiai lengviau pastebima nei vien laikant žaislą toliau. Pirmą kartą pasiūlius tokį gaminį, verta stebėti, ar katė uosto, trinasi ir žaidžia, ar lieka abejinga. Šis trumpas bandymas padeda įvertinti jos individualų atsaką, neperkant kelių vienodų gaminių iš anksto.
Sidabrinis vynmedis ir kiti augalai
Sidabrinis vynmedis, dar vadinamas matatabi, yra Rytų Azijoje augantis augalas Actinidia polygama. Katėms siūlomi jo džiovinti vaisiai, milteliai ar kietos šakelės; kvapas ir forma skiriasi nuo katžolės, todėl kai kurioms katėms jis tampa nauju tyrinėjimo objektu. Šakelės gali būti uostomos, laižomos ar trinamos, o milteliai paprastai naudojami ant žaislo ar pagalvėlės.
Bol ir bendraautorių tyrime, paskelbtame žurnale „BMC Veterinary Research“ 2017 m., į katžolę reagavo maždaug 68 % tirtų kačių, o į sidabrinį vynmedį – apie 79 %. Tyrimo rezultatai rodo, kad reakcija į skirtingus augalus nėra vienoda: nemaža dalis katžolei nejautrių kačių reagavo į sidabrinį vynmedį. Šie procentai apibūdina tyrime stebėtas kates, o ne garantuoja, kad konkreti naminė katė reaguos taip pat.
Jei katžolė nesudomina, galima pasiūlyti sidabrinio vynmedžio gaminį arba valerijono šaknies pagrindu pagamintą žaislą. Kai kuriose rinkose naudojamas ir totorinis sausmedis, tačiau reakcija į kiekvieną augalą individuali. Išbandykite po vieną variantą, kad būtų aišku, kuris kvapas patinka katei; alternatyvų nereikia maišyti į vieną žaislą. Katėms tinkami žaislai su skirtingais augaliniais kvapais leidžia pasirinkti pagal pastebėtą reakciją, o ne pagal vien augalo pavadinimą.
Kaip naudoti saugiai
Augalinį priedą naudokite saikingai: pradėkite nuo nedidelio žiupsnelio džiovintos katžolės ant žaislo ar pagalvėlės ir stebėkite katės elgesį. Kasdien siūlyti nereikia, nes dažnas kartojimas gali sumažinti susidomėjimą. Išbandykite šiuos paprastus būdus:
- Ant audinio žaislo ar pagalvėlės užberkite tik žiupsnelį džiovintos katžolės, kad kvapas būtų juntamas, bet augalo neprireiktų naudoti dideliu kiekiu.
- Pirmą kartą pasiūlykite gaminį trumpam, maždaug 5–15 minučių žaidimo laikui, ir įvertinkite, ar katė noriai prie jo grįžta.
- Jei katžolė nesudomina, kitą kartą išbandykite sidabrinį vynmedį, valerijono šaknies žaislą arba totorinį sausmedį, nekeisdami kelių kvapų iš karto.
- Katėms saugūs žaislai su augaliniais priedais turi būti tinkami uostyti ir liesti; rinkitės gaminį, kurio užpildas aiškiai nurodytas etiketėje.
Jeigu katė į augalinius kvapus nereaguoja, rinkitės įprastus žaislus be kvapiųjų priedų arba skirtingų tekstūrų gaminius. Geriausiai tinka tas variantas, kurį katė pati noriai tyrinėja.
Žaislų saugumas ir priežiūra
Katėms saugūs žaislai turi būti parinkti pagal jų dydį, žaidimo įpročius ir gebėjimą atskirti ar nukąsti smulkias dalis. Net iš pirmo žvilgsnio tvirtas žaislas gali tapti pavojingas, jei atsilaisvina siūlas, išnyra užpildas ar lūžta detalė. Reguliari apžiūra padeda laiku pastebėti pažeidimus, o kelių žaislų kaita palaiko katės susidomėjimą. Ypač atidžiai tikrinkite tuos žaislus, kuriuos katė graužia, tampo arba nešiojasi dantyse.
Pavojingos detalės
Kai kurios detalės žaidimo metu gali atitrūkti, o katė jas praryja grauždama ar rydama žaislą. Prarijusios jos gali užkimšti žarnyną, todėl atidžiai įvertinkite, ar žaisle nėra lengvai atsiskiriančių dalių.
- Ilgos stygos gali būti prarytos visu ilgiu; joms patekus į žarnyną, žarnos gali susitraukti aplink siūlą, o jo tempimas pažeisti audinius.
- Siauros juostelės ir kaspinai, ypač atsilaisvinę nuo audinio, lengvai įtraukiami ryjant; rinkitės žaislus be kabančių, išpešiojamų galų.
- Elastikai gali nutrūkti arba būti nukąsti, o jų nedideli gabalėliai praryti; patikrinkite, ar žaislo tampri dalis nėra paslėpta po plona medžiaga.
- Blizgios dekoratyvinės juostelės, vadinamos blizgučiais, primena grobį ir gali būti prarytos; jų nenaudokite žaidimui, jei katė kandžioja ar ryja žaislo dalis.
- Smulkios akys, varpeliai, sagos ir plastikiniai papuošimai gali atsiskirti nuo žaislo; laisva detalė gali užkimšti virškinamąjį traktą, jei katė ją praris.
Jei po žaidimo katė vemia arba praranda apetitą, nedelsdami kreipkitės į veterinarą ir pasakykite, kokia detalė galėjo būti praryta. Nelaukite, kol simptomai praeis savaime; įtarus prarijimą, taip pat susisiekite su veterinaru.
Kada žaislą išmesti
Žaislą pakeiskite arba išmeskite, kai pažeidimas gali atskleisti jo vidų ar atlaisvinti dalį, kurią katė galėtų nukąsti. Nutraukta siūlė, išsikišęs užpildas ar atsiduodantis, po skalbimo neišnykstantis kvapas yra aiškūs požymiai, kad žaislo nebereikėtų palikti katės žinioje. Taip pat pašalinkite žaislą, jei nulūžo kieta dalis, atsivėrė korpusas arba pradėjo klibėti priklijuotas papuošimas. Audinio lopymas ar detalės priklijavimas nėra patikimas taisymas, jei katė gali vėl tą vietą kramtyti. Apžiūrėkite žaislus bent kartą per savaitę, o tuos, kuriuos katė intensyviai graužia ar tampo, patikrinkite po kiekvieno tokio žaidimo. Perbraukite pirštais per siūles, patraukite už pritvirtintų elementų ir apžiūrėkite audinį iš abiejų pusių. Pažeistą žaislą iškart atskirkite nuo kitų, kad katė jo nepasiektų, kol spręsite, ar jį galima saugiai sutaisyti, ar reikia išmesti.
Žaislų rotacija
Kad žaislai greitai nenusibostų, palikite katei pasiekiamus kelis skirtingus žaislus, o kitus kelioms dienoms padėkite į uždarą dėžę. Kas dvi ar tris dienas pakeiskite dalį pasiūlos: pavyzdžiui, vieną kamuoliuką padėkite į šalį, o vietoj jo pasiūlykite medžiaginę pelytę. Kaitaliokite formas ir paviršius, bet vienu metu palikite nedidelį pasirinkimą, kad kiekvienas žaislas išliktų pastebimas. Prieš grąžindami žaislą į kaitą, apžiūrėkite jo siūles ir pritvirtintas detales. Audiminius žaislus skalbkite pagal priežiūros etiketę; jei etiketės nėra, rinkitės švelnų skalbimą ir prieš duodami katei leiskite žaislui visiškai išdžiūti. Laikykite paruoštus žaislus sausoje vietoje, atskirai nuo nešvarių.
Dažniausi klausimai apie žaislus
Žaislai katėms padeda paįvairinti kasdienę veiklą, tačiau žaidimo trukmė ir mėgstami dirgikliai kiekvienai katei skiriasi. Viena mieliau vejasi plunksną, kita renkasi uostyti ar ieškoti maisto. Katžolės kvapas ne visoms katėms sukelia vienodą reakciją. Žaidžiant lazeriu svarbu pasirūpinti, kad vaikymasis turėtų apčiuopiamą pabaigą.
Kiek laiko per dieną reikia žaisti su kate?
Su kate rekomenduojama žaisti kelis kartus per dieną, skiriant kiekvienam užsiėmimui nuo kelių minučių iki maždaug 15 minučių. Trumpesnės sesijos dažnai geriau atitinka natūralius aktyvumo pliūpsnius ir padeda išlaikyti katės susidomėjimą, o ne paverčia žaidimą ilgu, varginančiu užsiėmimu. Stebėkite, ar ji vis dar seka žaislą ir noriai juda; jei dėmesys nuslūgsta, sesiją galima užbaigti. Pabaigoje leiskite katei pagauti fizinį žaislą arba pasiūlykite gardėsį, kad žaidimas turėtų aiškią pabaigą.
Kodėl katė nereaguoja į katžolę?
Katė gali nereaguoti į katžolę dėl paveldimo jautrumo skirtumų, o kačiukai iki maždaug 3 mėnesių dažnai dar neatsako į jos kvapą. Bol ir bendraautorių 2017 m. tyrime į katžolę reagavo apie 68 proc. tirtų kačių, tad nereagavimas nėra neįprastas. Net ir jautri katė gali susidomėti skirtingai, priklausomai nuo konkretaus žaislo ar augalinės medžiagos. Pabandykite sidabrinį vynmedį, dar vadinamą matatabi, arba valerijoną – kai kurios katės į šiuos augalus reaguoja, nors katžolė jų nesudomina.
Ar galima žaisti su katės lazerio rodykle?
Žaisti lazerio rodykle galima, tačiau šviesos taškas katei gali kelti frustraciją, nes jo neįmanoma fiziškai pagauti ir medžioklė lieka neužbaigta. Niekada nenukreipkite lazerio į katės akis – šviesos spindulys turi būti nukreiptas į grindis ar kitą paviršių, o ne į gyvūną. Seanso pabaigoje nukreipkite dėmesį į pagautinį, fizinį žaislą, pavyzdžiui, kamuoliuką, arba pasiūlykite gardėsį. Taip katė gali užbaigti vaikymąsi apčiuopiamu grobiu ar atlygiu.